Viešpats laukia iš mūsų gerumo ir vilties vaisių, - sakė popiežius Pranciškus kreipdamasis į maldininkus, sekmadienio vidudienį susirinkusius į Šv. Petro aikštę. Šį kartą kartu su popiežiumi kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldą buvo susirinkę apie 30 tūkst. žmonių.
Evangelijoje girdėjome Jėzaus palyginimą apie vynuogyno šeimininką, kuris atidavė savo vynuogyną vynininkams. Tačiau kai atėjo derliaus nuėmimo metas, vynininkai atsisakė atiduoti suderėtą dalį. Elgėsi taip, tarsi jie būtų vynuogyno savininkai, užmušė šeimininko atsiųstus tarnus, nužudė netgi jo sūnų. Šiame pasakojime, sakė popiežius, matome mūsų istoriją, kurios pagrindas yra sandora su Dievui, tačiau netrūksta ir nusižengimų be išdavysčių, kuriomis žmonės nusideda.
Tačiau kaip tik čia glūdi krikščionybės didžioji naujovė, - sakė Pranciškus, - Dievas, nors ir nusivylęs mūsų klaidomis, mūsų nuodėmėmis, neišsižada duoto pažado, nesustoja ir visų pirma nekeršija. Broliai ir seserys, - pakartojo popiežius, - Dievas nekeršija! Dievas myli, ne keršija, bet laukia norėdamas mums atleisti, mus apkabinti. Per „statytojų atmestus akmenis“ – Kristus yra pirmasis „statytojų atmestas akmuo“ – per įvairias silpnumo ir nuodėmės situacijas, Dievas duoda mums ragauti savo vynuogyno „jauno vyno“, tai yra gailestingumo. Jaunas Viešpaties vynuogyno vynas yra gailestingumas. Dievo ryžtui ir gerumui trukdo tik viena kliūtis – mūsų arogancija, mūsų išdidumas, kartais virstantis smurtu. Dievo Žodis mus įspėją prieš tokią nevaisingą laikyseną: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“.
Turime į Viešpaties kvietimą atsakyti gerumo vaisiais, sakė popiežius. Viešpats mus kviečia būti jo vynuogynu; Viešpats nori, kad suprastume krikščionių tikėjimo atneštą naujumą. Krikščionybė tai ne įsakymų ir moralinių normų visuma, bet visų pirma meilė, kuria Dievas, per Kristų, myli žmoniją. (Vatikano radijas)
